Tikriausiai kiekvienas, net ir tolimas nuo finansų pasaulio, yra girdėjęs istorijų apie bitkoiną. Apie žmones, kurie, laiku investavę kelis šimtus eurų, tapo milijonieriais. Ir apie tuos, kurie, susigundę staigiu kilimu, prarado viso gyvenimo santaupas per kelias dienas. Kriptovaliutų grafikų stebėjimas primena pasivažinėjimą pačiais ekstremaliausiais amerikietiškais kalneliais: svaiginantis kilimas į padebesius, po kurio seka laisvas kritimas, priverčiantis širdį sustoti. Vieną dieną žiniasklaida skelbia apie naujas istorines aukštumas, kitą – apie „kruviną pirtį“ rinkoje ir dešimčių milijardų dolerių vertės praradimus. Atrodo, lyg logika čia negaliotų.
Šis nuolatinis chaosas ir dramatiški vertės šuoliai glumina ne tik pradedančiuosius, bet ir patyrusius investuotojus. Kodėl turtas, kurį vieni vadina ateities pinigais, yra toks nestabilus? Kas slypi už tų raudonų ir žalių žvakių diagramose, kurios per valandą gali nulemti žmogaus finansinį likimą? Atsakymas nėra paprastas, nes kriptovaliutų vertę lemia ne vienas veiksnys, o visas kompleksinis, kartais net iracionalus, technologinių, psichologinių ir ekonominių jėgų kokteilis. Šiame straipsnyje pasistengsime išnarplioti šį sudėtingą mazgą ir paaiškinti pagrindines priežastis, kodėl kriptovaliutų pasaulis yra toks, koks yra – nenuspėjamas, viliojantis ir be galo rizikingas.
Ar kriptovaliutos apskritai turi realią vertę?
Prieš gilinantis į svyravimų priežastis, reikia atsakyti į fundamentalų klausimą: iš kur atsiranda kriptovaliutos vertė? Tradiciniai pinigai, pavyzdžiui, euras ar doleris, yra paremti vyriausybių ir centrinių bankų pasitikėjimu. Akcijų vertė yra susieta su įmonės turtu ir pelnu. Tuo tarpu kriptovaliutos neturi jokio fizinio turto ar centrinės institucijos, kuri jas palaikytų. Jų vertė kyla iš kelių šaltinių. Pirmiausia – tai technologija. „Blockchain“ (liet. blokų grandinės) technologija, kuria paremta dauguma kriptovaliutų, siūlo decentralizuotą, saugų ir skaidrų būdą atlikti transakcijas be tarpininkų, tokių kaip bankai. Antra – ribota pasiūla. Pavyzdžiui, bitkoinų skaičius yra matematiškai apribotas iki 21 milijono, ir daugiau jų niekada nebus. Tai sukuria skaitmeninio retumo jausmą, panašų į auksą. Galiausiai, bene svarbiausias veiksnys yra kolektyvinis tikėjimas. Kriptovaliuta yra vertinga tol, kol pakankamai didelė grupė žmonių sutinka, kad ji yra vertinga. Būtent šis, psichologija paremtas pamatas, ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vertė gali taip dramatiškai svyruoti.
Pasiūlos ir paklausos dėsnis ant steroidų
Ekonomikos pagrindai moko, kad prekės kaina priklauso nuo pasiūlos ir paklausos santykio. Kriptovaliutų rinkoje šis dėsnis veikia visu pajėgumu, tarsi būtų sustiprintas steroidais. Kaip minėta, daugelio kriptovaliutų, ypač bitkoino, pasiūla yra griežtai apibrėžta ir keičiasi labai lėtai bei nuspėjamai (iškasant naujus blokus). Tai reiškia, kad bet koks, net ir nedidelis, paklausos pokytis gali turėti milžinišką poveikį kainai. Kai rinkoje tvyro optimizmas ir visi puola pirkti, o pardavėjų yra mažai, kaina šauna į viršų. Ir atvirkščiai – menkiausiam neigiamam signalui pasirodžius, pirkėjai dingsta, o turėtojai puola pardavinėti, bijodami prarasti savo investicijas, ir kaina sminga žemyn. Kadangi nėra centrinio banko, kuris galėtų įsikišti ir, pavyzdžiui, „atspausdinti“ daugiau bitkoinų, kad stabilizuotų kainą, rinka paliekama visiškai savieigai, kurioje dominuoja pirkėjų ir pardavėjų emocijos.
Kas yra „banginiai“ ir kodėl jie kelia bangas?
Kriptovaliutų rinka, nepaisant jos decentralizuotos prigimties, yra stebėtinai centralizuota turto prasme. Egzistuoja vadinamieji „banginiai“ (angl. whales) – tai asmenys ar organizacijos, savo piniginėse laikantys milžiniškus kiekius tam tikros kriptovaliutos. Kai toks „banginis“ nusprendžia parduoti net ir nedidelę dalį savo turto, į rinką išmetamas didžiulis kiekis monetų. Tai akimirksniu padidina pasiūlą ir, jei nėra pakankamai pirkėjų, kaina krenta. Smulkesni investuotojai, pamatę staigų kritimą, dažnai pasiduoda panikai ir taip pat pradeda pardavinėti, taip sukeldami grandininę reakciją ir dar labiau numušdami kainą. „Banginiai“ gali manipuliuoti rinka ir atvirkštine tvarka – supirkdami didelius kiekius ir dirbtinai sukeldami kainą, o vėliau, pritraukus naujų pirkėjų, parduodami savo turtą su dideliu pelnu. Jų veiksmai yra sunkiai nuspėjami ir sukelia didžiules bangas, kuriose smulkesni žaidėjai dažnai „paskęsta“.
Kiek kainuoja vienas įtakingo žmogaus įrašas socialiniame tinkle?
Tradicinėse finansų rinkose vieno žmogaus nuomonė retai kada sukelia didelius svyravimus. Kriptovaliutų pasaulyje viskas kitaip. Ši rinka yra itin jautri žinomų žmonių, ypač technologijų lyderių kaip Elonas Muskas, pasisakymams. Užtenka vienos jo „X“ žinutės, kurioje jis užsimena apie tam tikrą kriptovaliutą, ir jos vertė per kelias valandas gali pakilti šimtais procentų. Lygiai taip pat, neigiamas komentaras ar sprendimas nebepriimti bitkoinų kaip atsiskaitymo priemonės gali sukelti masinę išpardavimo bangą. Tai rodo rinkos nesubrendimą ir didelę priklausomybę nuo socialinės medijos kuriamo ažiotažo. Tai paverčia investavimą procesu, kuris primena ne apgalvotas finansines strategijas, o lažybos internetu, kur statoma ant vieno ar kito gandų nešamo žirgo, tikintis, kad jis atneš sėkmę.
Reguliavimo baimė ir godumas
Kriptovaliutos gyvuoja pilkojoje teisinėje zonoje. Vyriausybės ir finansų priežiūros institucijos visame pasaulyje vis dar suka galvas, kaip suvaldyti ir apmokestinti šį naują reiškinį. Būtent šis reguliacinis netikrumas yra vienas didžiausių kainų svyravimo variklių. Bet kokia žinia apie galimus draudimus ar griežtesnę kontrolę sukelia paniką. Pavyzdžiui, kai Kinija uždraudė kriptovaliutų kasimą ir prekybą, rinka patyrė didžiulį smūgį. Kai JAV Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) ilgai delsia patvirtinti bitkoino ETF fondus, tai stabdo institucinių investuotojų atėjimą ir slopina kainos augimą. Ir atvirkščiai – bet kokia teigiama žinia, pavyzdžiui, apie kriptovaliutoms palankius įstatymus ar didelio banko sprendimą pasiūlyti kripto paslaugas, sukelia euforiją ir kainų ralį. Investuotojai nuolat bando atspėti reguliatorių veiksmus, o tai sukuria nuolatinę įtampą ir nepastovumą.
Ar tai investicija, ar tiesiog loterija?
Didelę dalį kriptovaliutų rinkos dalyvių sudaro ne profesionalūs investuotojai, o paprasti žmonės, pritraukti svajonės apie greitą praturtėjimą. Šis reiškinys turi net savo pavadinimą – FOMO (angl. Fear Of Missing Out), arba baimė pražiopsoti progą. Matydami sparčiai kylančias kainas, žmonės masiškai puola pirkti, dažnai neįsigilinę į technologiją, rizikas ar projekto perspektyvas. Emocijomis, o ne racionalia analize paremta prekyba yra pagrindinis ekstremalaus nepastovumo kuras. Daugeliui dalyvių rinka virsta ne investavimo lauku, o globaliu kazino internetu, kur mirgantys grafikai žada greitą praturtėjimą, bet dažniau atneša skaudžius praradimus. Kiekvienas burbulas anksčiau ar vėliau sprogsta, o po jo lieka nusivylimas.
Technologijos traukinys: inovacijos ir katastrofos
Nereikia pamiršti, kad kriptovaliutos visų pirma yra technologija. Ir kaip bet kuri nauja technologija, ji nuolat vystosi, susiduria su iššūkiais ir patiria nesėkmių. Sėkmingas didelio tinklo atnaujinimas, pavyzdžiui, „Ethereum“ perėjimas prie „Proof-of-Stake“ mechanizmo („The Merge“), gali ženkliai padidinti pasitikėjimą projektu ir paskatinti kainos augimą. Naujos partnerystės, technologiniai proveržiai, sprendimai, didinantys transakcijų greitį ir mažinantys mokesčius – visa tai yra teigiami signalai investuotojams. Tačiau egzistuoja ir kita medalio pusė. Programišiai, pavogiantys milijonus dolerių iš kriptovaliutų keityklų, atrastos kritinės saugumo spragos projekto kode, tinklo gedimai – tokios naujienos gali akimirksniu sunaikinti pasitikėjimą ir nusiųsti kriptovaliutos vertę į nokautą. Kiekviena investicija į kriptovaliutą yra ir statymas už jos technologijos saugumą ir perspektyvumą.
Kodėl infliacija verčia žmones pirkti bitkoinus?
Pastaraisiais metais pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, stebimas didelis infliacijos šuolis. Tradiciniai pinigai nuvertėja, jų perkamoji galia mažėja. Šiame kontekste dalis investuotojų pradėjo žvalgytis į alternatyvius turto išsaugojimo būdus. Dėl savo ribotos pasiūlos bitkoinas dažnai vadinamas „skaitmeniniu auksu“. Idėja yra ta, kad skirtingai nei eurai ar doleriai, kurių centriniai bankai gali prispausdinti kiek nori, bitkoinų kiekis yra baigtinis. Todėl, esant didelei infliacijai, bitkoinas teoriškai turėtų išlaikyti savo vertę geriau nei tradicinės valiutos. Šis naratyvas pritraukia naujus investuotojus, kurie siekia apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo. Padidėjusi paklausa, žinoma, kelia kainą. Tačiau tai taip pat reiškia, kad kriptovaliutų vertė tampa vis labiau susieta su bendromis makroekonominėmis tendencijomis – palūkanų normų pokyčiais, infliacijos lygiais ir bendra situacija pasaulio ekonomikoje.
Apibendrinant sudėtingą paveikslą
Taigi, kodėl kriptovaliutų vertė taip dramatiškai svyruoja? Paprasto atsakymo nėra. Tai – tarsi tobulos audros receptas: paimkite turtą be vidinės vertės, kurio kaina priklauso nuo tikėjimo; pridėkite matematiškai ribotą pasiūlą ir nenuspėjamai kintančią paklausą; įmaišykite didžiulę įtaką darančius „banginius“ ir socialinių tinklų įžymybes; pagardinkite nuolatiniu reguliaciniu netikrumu ir technologinių katastrofų rizika; ir galiausiai, leiskite visą šį mišinį valdyti pačioms stipriausioms žmogiškosioms emocijoms – godumui ir baimei. Rezultatas – rinka, kurioje stabilumas yra išimtis, o ekstremalūs svyravimai – kasdienybė.
Šis nepastovumas yra ne klaida, o neatsiejama dabartinės kriptovaliutų ekosistemos savybė. Tai yra kaina už decentralizaciją, atvirumą ir galimybę gauti milžinišką pelną. Kol rinka nesubręs, kol neatsiras aiškesnio teisinio reguliavimo ir kol didžioji dalis prekybos bus paremta spekuliacijomis, o ne realiu technologijos pritaikymu, tol amerikietiški kalneliai niekur nedings. Kiekvienam, svarstančiam žengti į šį pasaulį, būtina suprasti ne tik potencialios sėkmės galimybę, bet ir milžinišką riziką, slypinčią už kiekvieno kainos šuolio.
Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)
1. Kodėl bitkoino kaina yra labiau nepastovi nei akcijų?
- Taip yra dėl kelių priežasčių. Skirtingai nuo akcijų, kurios atspindi realų įmonės turtą ir pelną, bitkoinas neturi vidinės vertės, jo rinka yra mažesnė ir mažiau likvidi, be to, ji veikia 24/7 ir yra menkai reguliuojama, todėl yra daug jautresnė spekuliacijoms ir rinkos nuotaikoms.
2. Ar vyriausybės gali uždrausti kriptovaliutas?
- Visiškai uždrausti decentralizuotą tinklą, tokį kaip bitkoino, yra techniškai beveik neįmanoma. Tačiau vyriausybės gali labai apsunkinti naudojimąsi kriptovaliutomis, uždrausdamos keityklų veiklą, apribodamos atsiskaitymus ar įvesdamos griežtus mokesčius.
3. Kas yra „bulių“ ir „meškų“ rinka?
- „Bulių rinka“ (angl. bull market) – tai laikotarpis, kai kainos rinkoje ilgą laiką kyla, vyrauja optimizmas. „Meškų rinka“ (angl. bear market) – tai laikotarpis, kai kainos krenta, vyrauja pesimizmas ir investuotojai aktyviai parduoda savo turtą.
4. Ar kitų kriptovaliutų kainos priklauso nuo bitkoino?
- Taip, dažniausiai priklauso. Bitkoinas yra didžiausia ir žinomiausia kriptovaliuta, todėl jis veikia kaip viso kripto pasaulio vedlys. Kai bitkoino kaina kyla, dažnai kyla ir kitų kriptovaliutų (altkoinų) vertė, ir atvirkščiai.
5. Ar dabar yra geras laikas investuoti į kriptovaliutas?
- Į šį klausimą vieno atsakymo nėra, nes tai yra itin rizikinga investicija. Prieš investuojant būtina atlikti išsamius namų darbus, įvertinti savo toleranciją rizikai ir niekada neinvestuoti daugiau, nei galite sau leisti prarasti. Kainos gali tiek kilti, tiek kristi labai staigiai.