Šiuolaikinis žmogaus gyvenimas jau nebeatsiejamas nuo banko lygiai taip pat, kaip ir nuo elektros, televizijos ar telefono ryšio. Lietuvos bankai tokį stiprų ryšį įgavo vos per 20 metų laikotarpį.
Lietuvoje elektra atsirado prieš 150 metų Žemaitijoje. Televizija – tarybiniais metais po karo ir skaičiuoja 50 gyvavimo metus. Telefono ryšiui taip pat jau 100 metų. Be jų lietuviai gyventi negali, kaip ir visi kiti civilizuoti žmonės. Lietuvos bankai veikia vos 20 metų, o priklausomybė jiems tapo neatsiejama šiuolaikinio Lietuvos gyventojo dalimi.
Kaip Lietuvos bankai pasiėmė pensininkus
Atrodo, kad vieninteliai pagyvenę žmonės Lietuvoje – pensininkai – yra itin konservatoriški ir šios įstaigos paslaugomis nesinaudos. Pripratę stovėti prie kasų, išduodančių algas grynais pinigais sovietiniu laikotarpiu, jie ir toliau pageidautų viską gauti grynaisiais, kad galėtų paskui slėpti santaupas kojinėse po pagalve. Deja taip nėra, nes grynais pinigais pensijas galima gauti tik pašte ir dažniausiai provincijoje. Visi pensininkai dabar turi debetines korteles, sąskaitas, į kurias ir pervedamos pensijos. Dabar ne kartą galima pamatyti, kaip senutė stovi prie bankomato ir bando išsigryninti pensijai skirtus pinigus. Taip Lietuvos bankai atrado dar vieną klientų grupę – senjorai. Dauguma bankų net siūlo specialias paslaugas senjorams.
Kaip Lietuvos bankai užverbavo moksleivius
Dar prieš 10 metų banko klientu galėjo tapti tik 18 metų sulaukę jaunuoliai. Dabar speciali debetinė kortelė išduodama nuo 12 metų. Tokiu būdu moksleiviai pradedami pratinti prie banko paslaugų ir naujos atsiskaitymo tvarkos. Lietuvos bankai supranta, kad moksleiviai yra būtent tie klientai, kurie po dešimties metų ims paskolas būstui ir verslui, drausis banko siūlomais draudimais, laimėtus, uždirbtus, paveldėtus pinigus investuos į akcijas ir obligacijas. Tai pati perspektyviausia klientų klasė, su kuria reikia bendrauti nuo pat mažens, kad vėliau jie žinoti, kam patikėti savo pinigus.
Specialios paslaugos jaunimui moko juos taupyti, aiškina apie banko teikiamas paslaugas. Tai patogu ir tėvams, kurie gali dienpinigius tiesiog pervesti į kortelę. Lietoje kuriama jaunimui palanki darbo rinkos atmosfera – įvairius valandinius darbus gali dirbti 14-17 metų moksleiviai, už kuriuos mokamas legalus atlyginimas su visais nustatytais mokesčiais. Atlyginimas, aišku, pervedamas į jaunuolio, o ne tėvų sąskaitą.
Lietuvos bankai – statistika
Lietuva bankų šalimi vadintis nelabai gali. Lietuvos bankai yra vos devyni:
- SEB
- Swedbankas
- Snoras
- DNB Nord
- Citadelė
- Medicinos Bankas
- Šiaulių Bankas
- Ūkio Bankas
- Finasta
Daugiausiai tai Skandinavijos šalių kapitalo bankai. Lietuviško kapitalo bankai yra Snoras, Šiaulių bankas, Medicinos bankas ir Ūkio bankas. Finasta – naujausias bankas Lietuvoje su specifine kryptimi – investicinis bankas, kurio pagrindinė veikla yra taupymas ir investicijos. Verslo sektorius daugiausiai dirba su SEB, Swedbanku bei Snoras banku, kuris turi nemažai atstovybių ir investicinių projektų Rytų Europos ir Azijos rinkose.
Lietuvoje taip pat veikia kelių užsienio bankų atstovybės – Danske, Nordea, UniCredit, AIB, BigBank ir kitos. Pagrindinė jų veiklos kryptis – stambių vietinių ir tarptautinių verslo projektų finansavimas. Lietuvos bankai yra viena patikimiausių institucijų Lietuvoje.